Naujienos

Kiek realistiškas masinis deportavimas, jei „Reform UK” gautų valdžią Jungtinėje Karalystėje?

2025 m. spalio 9 d. 9 min. skaitymo
deportavimas

Nuo Brexit referendumo 2016 metais imigracija išlieka viena karščiausių politinių temų Jungtinėje Karalystėje. Naujausias veikėjas šioje arenoje – „Reform UK” partija, vadovaujama Nigel Farage’o, kuris viešai kalba apie griežtas imigracijos kontrolės priemones ir netgi užsimena apie deportacijas. Lietuviams, gyvenantiems ar planuojantiems gyventi JK, kyla natūralus klausimas: kiek realistiškas toks scenarijus ir kas laukia ES piliečių, jei šios politinės jėgos pasiektų valdžią?

Kas yra „Reform UK” ir kokia jų pozicija dėl imigracijos?

„Reform UK” partija, anksčiau žinoma kaip „Brexit Party”, 2024 metų liepos mėnesį vykusiuose rinkimuose įgavo pagreičio, surinkdama apie 14 procentų balsų ir iškovodama penkis Parlamento narius. Nors tai nėra didelis skaičius tradicine prasme, partijos įtaka viešajam diskursui yra neabejotina.

Nigel Farage ir jo sąjungininkai nuolat kritikuoja dabartinę imigracijų sistemą, teigdami, kad netgi po Brexit JK sulaukia pernelyg daug atvykėlių. Jų retorikoje dažnai skamba žodžiai apie „nekontroliuojamus migrantų srautus”, „sienų apsaugą” ir „tautinės tapatybės išsaugojimą”. 2024 metų rinkimų kampanijos metu Farage viešai pareiškė, kad būtina „grąžinti kontrolę” ir užkirsti kelią „nelegalioms deportacijoms iš Prancūzijos”, taip pat užsiminė apie griežtesnę sistemą tiems, kurie „neturi teisės būti šalyje”.

Deportacijų istorija JK: kas jau vyksta?

Prieš kalbant apie hipotetinį „masinio deportavimo” scenarijų, verta suprasti, kas jau vyksta realybėje. Jungtinė Karalystė jau dabar deportuoja žmones – tiek atvykusius nelegaliai, tiek tuos, kurie pažeidė vizų sąlygas arba padarė nusikaltimus.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis, 2023 metais iš JK buvo išsiųsta daugiau nei 15 000 žmonių. Dauguma jų buvo asmenys, kurie:

ES piliečiams, įskaitant lietuvius, kurie įsikūrė JK iki Brexit ir užsiregistravo „EU Settlement Scheme” (EUSS), deportacijos grėsmė yra minimali, jeigu jie nesiverčia nusikalstama veikla. Tačiau tie, kurie atvyko po 2021 metų sausio 1 dienos, turi laikytis naujų vizų reikalavimų, o bet koks pažeidimas gali sukelti problemų.

Ką konkrečiai siūlo „Reform UK”?

Analizuojant „Reform UK” programą ir viešus pareiškimus, galima išskirti kelis pagrindinius punktus:

1. „Nulinis neto migracija” tikslas – partija teigia, kad būtina sustabdyti migracijos srautus, kol nebus išspręstos socialinio būsto, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos problemos.

2. Griežtesnė punktų sistema – siūloma įvesti dar griežtesnę sistemą darbo vizoms, sumažinti minimalų atlyginimą, reikalingą vizai gauti, ir apriboti šeimos narių atvykimo galimybes.

3. Prieglobsčio sistemos reformavimas – užsimenama apie galimybę „grąžinti” prieglobsčio ieškotojus į „saugias trečiąsias šalis” (panašiai kaip kontroversiška Ruandos schema, kurią siūlė konservatoriai).

4. Nusikaltelių deportavimas – griežtesnė politika ES piliečiams, padariusiems sunkius nusikaltimus, nepaisant EUSS statuso.

5. Neatitinkančių reikalavimų asmenų išsiuntimas – spartesnis procesas tiems, kurie viršijo vizų galiojimo laiką arba dirba nelegaliai.

Vis dėlto pati partija nelabai aiškiai apibrėžia, ką reiškia „masinis deportavimas”. Jų retorika dažniau koncentruojasi į „nelegalių migrantų” problemą, nei į legaliai gyvenančius ES piliečius.

Teisiniai barjerai: kodėl masiniai deportavimai nėra paprasti?

Net jei „Reform UK” gautų daugumą Parlamente (kas dabar atrodo mažai tikėtina pagal dabartines apklausas), masinio deportavimo įgyvendinimas susidurtų su daugybe teisinių kliūčių:

Žmogaus teisių įstatymas ir Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK)

JK tebėra EŽTK narė, nors ir išstojo iš ES. Tai reiškia, kad bet koks deportavimas turi atitikti žmogaus teisių standartus, įskaitant teisę į šeimos gyvenimą (8 straipsnis) ir apsaugą nuo nežmoniško elgesio (3 straipsnis). Lietuviai, turintys šeimas JK, gali teisiškai ginčyti deportavimą, jeigu tai pažeistų jų teisę į šeimos vienybę.

Nors Farage yra užsiminęs apie galimą pasitraukimą iš EŽTK, tai būtų politiškai ir tarptautiškai sudėtingas žingsnis, galintis pažeisti Gerosios Penktadienio susitarimą Šiaurės Airijoje ir sukelti tarptautinį pasipiktinimą.

EUSS apsauga

Apie 6 milijonai ES piliečių užsiregistravo EUSS programoje, įskaitant dešimtis tūkstančių lietuvių. Jie turi teisinę apsaugą pagal Išstojimo susitarimą tarp JK ir ES, kuris yra tarptautinė sutartis. Vienpusis šio susitarimo panaikinimas būtų sutarties pažeidimas ir galėtų sukelti ES atsakomuosius veiksmus, įskaitant ekonomines sankcijas arba apribojimus britų piliečiams, gyvenantiems ES šalyse.

Teismų vaidmuo

JK teismai turi teisę peržiūrėti deportavimo sprendimus. Daugeliu atvejų deportacijos yra blokuojamos arba atidedamos per teisminius procesus, kurie gali trukti mėnesius ar net metus. Masiniam deportavimui reikėtų ne tik politinės valios, bet ir masinio teismų sistemos pajėgumų didinimo.

Logistiniai ir praktiniai iššūkiai

Net jei teisiniai barjerai būtų pašalinti (kas yra labai didelis „jeigu”), praktinis deportacijų įgyvendinimas yra sudėtingas ir brangus procesas:

Identifikavimas ir sulaikymas – kaip rasti ir sulaikyti šimtus tūkstančių ar milijonus žmonių? Tai reikalautų masinio policijos ir imigracijos pareigūnų skaičiaus didinimo, taip pat specialių sulaikymo centrų.

Transportavimas – kur ir kaip deportuoti žmones? Reikalingi skrydžiai, sutartys su priimančiomis šalimis, saugumo užtikrinimas. ES šalys gali atsisakyti bendradarbiauti, jeigu JK elgsis agresyviai.

Kaina – pagal ekspertų skaičiavimus, vieno žmogaus deportavimas JK kainuoja vidutiniškai nuo 15 000 iki 30 000 svarų, įskaitant teisinius, administracinius ir transportavimo kaštus. Masinės deportacijos galėtų kainuoti milijardus svarų.

Ekonominis poveikis – daugelis ES piliečių, gyvenančių JK, dirba sveikatos priežiūros, statybų, maisto pramonės ir paslaugų sektoriuose. Jų masinis išsiuntimas sukeltų darbo jėgos krizę ir dar labiau pablogintų jau dabar vargstančius sektorius.

Ar lietuviams tikrai reikėtų nerimauti?

Trumpas atsakymas: dauguma lietuvių, legaliai gyvenančių JK, neturėtų panikuoti, bet turėtų būti informuoti ir pasiruošę.

Žemas rizikos grupė:

Vidutinės rizikos grupė:

Aukštesnės rizikos grupė:

Svarbu pažymėti, kad net jei „Reform UK” gautų valdžią, tikėtina, kad pirmiausiai būtų taikoma į „nelegalius migrantus”, vėliau – į naujus atvykėlius, o ne į tuos, kurie jau yra įsitvirtinę šalyje su legaliu statusu.

Politinė realybė: ar „Reform UK” gali gauti valdžią?

Pagal 2025 metų pradžios apklausas, „Reform UK” turi apie 15-20 procentų rinkėjų palaikymą, o tai yra didelis šuolis, lyginant su ankstesniais metais. Tačiau dėl JK „first-past-the-post” rinkimų sistemos (kur laimi kandidatas su daugiausiai balsų rinkimų apygardoje), „Reform UK” susiduriama su struktūrine kliūtimi.

Norint gauti daugumą Parlamente, jiems reikėtų laimėti ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir šimtuose individualių rinkimų apygardų. Analitikai teigia, kad realistiškesnis scenarijus yra:

Koalicija arba įtaka – „Reform UK” gali tapti „kingmaker” (karaliaus kūrėjais) ir derėtis su Konservatorių partija, jeigu nei konservatoriai, nei Leiboristų partija negaus absoliučios daugumos.

Viešosios nuomonės keitimas – net ir neatėjus į valdžią, jų retorika gali priversti kitas partijas sugriežtinti imigraciją politiką, siekiant neišleisti rinkėjų.

Laipsniška įtaka – keli parlamento rinkimai, ir partija gali augti palaipsniui, kaip nutiko su „Lega” Italijoje ar „Alternatīva Vācijai” Vokietijoje.

Taigi, nors masinio deportavimo scenarijus per artimiausius 5-10 metų atrodo mažai tikėtinas, įtaka politinei diskusijai jau yra jaučiama.

Ką lietuviai turėtų daryti?

Net jei deportacijų grėsmė atrodo nutolusi, protinga imtis prevencinių priemonių:

1. Įsitikinti, kad EUSS statusas aktyvus – patikrinti savo statusą per oficialią gov.uk svetainę. Jei turite pre-settled status, nepamirškite atnaujinti po penkių metų.

2. Laikyti dokumentus tvarkingus – mokesčių deklaracijos, nuomos sutartys, darbo sutartys, banko išrašai – visi dokumentai, įrodantys jūsų gyvenimą JK.

3. Gauti teisinę konsultaciją, jei yra problemų – jeigu turėjote problemų su įstatymais arba jūsų vizos statusas neaiškus, kreipkitės į imigracijos teisininkus.

4. Neišvykti iš JK ilgam laikotarpiui – per ilgas nebuvimas gali sukelti klausimų dėl „nuolatinio gyvenimo” statuso.

5. Apsvarstyti britų pilietybę – bet suprasti pasekmes

Lietuviai, gyvenantys JK daugiau nei 5 metus su settled status, gali pretenduoti į britų pilietybę. Tačiau čia svarbu žinoti sudėtingą realybę: Lietuva netaiko laisvos dvigubos pilietybės politikos.

Nors 2016-2019 metais buvo priimti konstitucijos pakeitimai dėl dvigubos pilietybės, jie taikomi tik šiems atvejams:

Daugumai šiuolaikinių emigrantų (išvykusių po 1990 m.) įgijus britų pilietybę, tektų atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tai yra rimtas sprendimas, turintis reikšmingų pasekmių:

Britų pilietybės privalumai:

Lietuvos pilietybės praradimo pasekmės:

Strateginis požiūris:

Jei nerimaujate dėl savo statuso JK stabilumo, bet nenorite netekti Lietuvos pilietybės, galite:

Konsultuotis su imigracijos teisininkais ir Lietuvos konsulatu prieš priimdami sprendimą

Palaukti ir stebėti politinę situaciją – settled status suteikia tvirtą apsaugą

Išlikti su EUSS statusu, kuris praktiškai suteikia beveik visas tas pačias teises kaip ir pilietybė (išskyrus balsavimą)

6. Stebėti politinę situaciją – prenumeruokite patikimus naujienų šaltinius ir emigrantų bendruomenes, kad būtumėte informuoti apie pokyčius.

Ekspertų nuomonė: mažai tikėtina, bet ne neįmanoma

Pokalbis su imigracijos teisės ekspertu Marku Johnsonu iš „Immigration Advice Service” atskleidžia blaivesnį požiūrį:

„Masiniai deportavimai yra politinė retorika, bet praktinis įgyvendinimas yra kitas reikalas. JK sistema nėra paruošta tokiam mastui. Be to, verslo sektorius griežtai priešintųsi, nes jie priklauso nuo ES darbuotojų. Tikėtina, kad bet kokia griežtesnė politika pirmiausia paveiktų naujus atvykėlius ir tuos, kurie neturi tvarkingų dokumentų, bet ne tuos milijonus, kurie jau yra įsitvirtinę su EUSS.”

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas, kalbėdamas anonimu, pažymėjo:

„Mes stebime situaciją JK. Jeigu būtų kažkokie mėginimai diskriminuoti ar masiniai deportuoti ES piliečius, tai būtų tarptautinio susitarimo pažeidimas, ir ES imtųsi atitinkamų veiksmų. Esame pasirengę ginti savo piliečių teises.”

Išvada: žinios – jūsų geriausias ginklas

Deportacijų tema JK politikoje nėra nauja, ir ji neišnyks artimoje ateityje. „Reform UK” įtaka rodo, kad dalis visuomenės nori griežtesnės imigracijos kontrolės. Tačiau tarp politinės retorikos ir realių veiksmų egzistuoja didelė praraja.

Lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, svarbiausia yra:

Realybė yra tokia, kad Jungtinė Karalystė ekonomiškai ir socialiai priklauso nuo migrantų įnašo. Masiniai deportavimai ne tik būtų teisinė ir logistinė košmaras, bet ir ekonominė savižudybė. Kol yra tarptautinės sutartys, teismų sistema ir ekonominiai argumentai, masinių deportacijų scenarijus išlieka labiau politine fantazija nei realia grėsme.

Vis dėlto politinis klimatas keičiasi, ir kas buvo neįtikėtina vakar, gali tapti realybe rytoj. Būkite budrūs, informuoti ir pasirengę – tai geriausias būdas apsisaugoti nuo nežinomybės.

Grįžti į pradžią